Apie ezoteriką

Audiofilas Forums Mano sielos ruporas Ezoterika Apie ezoteriką

Viewing 8 posts - 1 through 8 (of 8 total)
  • Author
    Posts
  • #592
    Belas
    Keymaster

      Laidų, maitinimo filtrų arba ant sienų priklijuotų kaladėlių įtaką garsui dalykiškai įvertinti nesudėtinga. Kadangi pastaruoju laikotarpiu ezoterika apraizgiusi muzikos atkūrimą, nusprendėme šią temą išskirti atskiru forumu.

      • This topic was modified 1 year, 11 months ago by Belas.
      • This topic was modified 1 year, 11 months ago by Belas.
      • This topic was modified 1 year, 11 months ago by Belas.
      • This topic was modified 1 year, 11 months ago by Belas.
      #4775
      Belas
      Keymaster

        Kažkelintą kartą įsivėliau į diskusiją apie laidus. Šį kartą FB grupėje perskaičiau nuoširdžią išpažintį laidams:
        “Kiek iš savo patirties esu susiduręs/pastebėjęs, dažniausiai tie kas išvis nebandę gerų (vadinkim “audiofiliniais”) kabelių, tai dažniausiai neigia, kad jie daro įtaką garsui. Kadaise ir aš toks buvau ir iki pamėlynavimo gyniau savo “tiesą”, kad neva bet kokį elektros kabelį imk ir kokybė garsui bus ta pati.
        Kažkas pasakė dėl paskutinio metro, – tikra tiesa, būtent taip ir yra. Ir tas metras nėra paskutinis, o elektros mazge laikomas pirmas ir jis daro didžiausią įtaką garsui.”
        Galbūt forumiečiams bus įdomios kelios mano mintys.
        ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
        Akustikoje, o ir stiprintuvuose yra svarbesnių dalykų, todėl gaišti laiko “priprasti prie kabelio, kad jį išgirsti” nematau prasmės. Būtent tą laidų girdintiems nori pasakyti aparatūrą konstruojantys ir visokių eksperimentų patyrę muzikos mylėtojai.
        Jei kada bus progos, siūlyčiau pasidomėti didžiosiose įrašų studijose esančiu “kabelynu”. Tokią garso kokybę kaip studijose pasiekti mums labai sunku. Garso inžinierių patirties mes taip pat neturime. Kabelių studijose daug, bet egzotinių laidų arba ypatingų elektros prailgintojų ten nepamatysi.
        Paminėsiu, kad garso aparatūros konstravimas ir GAS kokybės kriterijai aprašyti vadovėliuose. Apie kabelių įtaką nerasite nieko, arba bus nedidelė pastraipa, paneigianti apčiuopiamą laidų įtaką. Daug rasite apie inžinerinius dalykus: simetrinius kabelius ir jungimus, įžeminimo problemas, aparatūros fonavimo sprendimo būdus bei kita. Deja, ypatingai brangius laidus naudojantys bičiuliai savo kabelių ūkio būna nesusitvarkę, o laiką ir pinigus leidžia mažareikšmiam “kabelių klausymui”.

        Pašnekovas parašė –
        Yra skirtingi garso sistemų gaminimo kriterijai PRO technikai (įrašų studijoms) ir HOME audio technikai. Ir tarp šių dviejų dalykų yra skirtumų ir juos aprašo kiek skirtingi “vadovėliai”. Nors šie skirtumai iš pirmo žvilgsnio atrodo subtilūs, bet jie būtent ir apima dalykus dėl skirtingų elektros ir kitų kabelių įtakos, apie ką ir šnekam.

        Pro ir Home yra komercinis, bet ne techninis GAS skirstymas. Muzikos atkūrimo teorija nesikeičia nei Pro nei Home skyriuose, pagrindiniai reikalavimai aparatūrai arba kambariams taip pat vienodi. Ir klausymo aparatai (ausys) pas visus vienodi.
        Visi norime atkurti įrašus, nepridedant ir neprarandant. Kadangi uždavinys sunkus, gera GAS yra brangu ir tada žmonės bando slėptis už “man toks garsas patinka”. Praeina metų, atsiranda pinigų ir visi tęsia kelionę į kalno viršūnę. Ta viršūnė seniai aprašyta vadovėliuose, o geriausią įrašų atkūrimą patirti galima patirti gerose įrašų studijose.
        Turiu progos paminėti, kad muzika nieko bendro neturi su įrašų atkūrimu. Mūsų “muzika” yra garsiakalbių membranų virpėjimas, todėl tai techninis dalykas. Muzikai BŪTINI muzikos instrumentai ir atlikėjai, kurių mūsų kambariuose nėra. Štai kodėl jūsų, bičiuli Antanas
        , šnekos apie muzikalumą taip pat išgalvoti dalykai. Jei nesate sukčius, tuomet jūs tiesiog jautri asmenybė.

        #4776
        Belas
        Keymaster

          Diskusijoje teigiama –
          “Home audio, tai nėra “vadovėlinis” garsas ir jam dar toli toli iki jo..” Taip pat parašė, kad Pro ir Home aparatūra būna skirtinga.

          Galėčiau išvardinti daugybę buitinių aparatų iš Pro aparatūros gamintojų. Pažiūrėkite Genelec, Wilson Audio, Dynaudio, Adam… monitorių gamintojų nomenklatūrą ir pamatysite tuos pačius gaminius buitiniame išpildyme. Pro-gamintojų testavimo neatlaikę komponentai puikiai tinka buitinėms AS, tada sumontuojami į kitos spalvos arba dailiai faneruotus korpusus ir atsiranda “buitinė” serija. Kad parametrai nebūtų prastesni, buitinių aparatų specifikacijos būna mažiau detalios ir pagal žemesnius matavimų standartus.
          Plačiau galite perskaityti referate – Apie akustinių sistemų galimybes atkurti šiuolaikinius muzikos įrašus.
          ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
          Nėra standartų, verčiančių studijinę aparatūrą aprašyti vienodu parametrų rinkiniu. Jei Pro-aparatūros konstruktoriai sukonstruoja buitinę aparatūrą, parametrų buketas gali atrodyti panašiai į tą patį gaminį iš Pro serijos, nes konstruoja dalykus išmanantys profesionalai. Yra vienas ypatumas – su studijiniais monitoriais arba magnetofonais pirkėjas paprastai gauna išmatuotus pagrindinius parametrus, ko niekad nerasite prie buitinės prekės.
          Įrašų studijoms skirti monitoriai ir pro-elektronika atspindi mokslo pasiekimus ir galimybę tokią pagaminti. Pateiksiu porą studijinių monitorių pavyzdžių – tokio parametrų buketo nerasite prie jokių buitinių AS.
          Mažieji Mackie HR624 monitoriai.
          Grindinių aktyvinių monitorių Neuman KH 420 vartotojo instrukcijoje aprašyti parametrai ir akustinės charakteristikos (nuo 23 psl.).

          Galima pastebėti dar tokį dalyką – nuo parametrų gausos žmogui be atitinkamo išsilavinimo susisuktų galva ir jis studijinės aparatūros galimybių jis neišnaudotų.
          Buitinės aparatūros gamintojai renkasi kitą kelią – glamūrinis pristatymas būdvardžiais, bet ne parametrais. Svarbiausia, kad įsimylėtų pirkinį, o dar geriau taip beprotiškai, kad pastebėtus trūkumus pirkėjas imtų “taisyti” kabeliais.
          ?

          • This reply was modified 5 months ago by Belas.
          • This reply was modified 5 months ago by Belas.
          • This reply was modified 5 months ago by Belas.
          • This reply was modified 5 months ago by Belas.
          • This reply was modified 5 months ago by Belas.
          • This reply was modified 5 months ago by Belas.
          • This reply was modified 5 months ago by Belas.
          • This reply was modified 5 months ago by Belas.
          #4781
          Belas
          Keymaster

            Pašnekovas –
            “Po Jūsų posto pamėginau vėl vietoj Stratus 7 įsidėti paprastą kompiuterinį maitinimo laidą. Deja, po 20 minučių sukeičiau atgal, nes muzika pradėjo skambėti baisiai.”

            Eksperimentas atliktas su Uniti Nova, kuris prifarširuotas bala žino kiek skaitmeninių įrenginių. Tokiuose hibridiniuose aparatuose analoginė stiprintuvo dalis turėtų būti maitinama iš atskiro maitinimo šaltinio, o skaitmeninės dalies PSU turi turėti gerus filtrus. Geri gamintojai žino problemas, todėl komplektuoja atitinkamu maitinimo kabeliu.
            Kalbu apie tai, kad kompiuterinis kabelis gali netikti, nes Uniti Nova į tinklą ir į GAS gali skleisti trigdžius. Arba iš tinklo, kur įjungtas skaitmeninis įrenginys (pvz. TV) kiti GAS aparatai gali būti pamaitinti trigdžiais iš Uniti Nova. Stratus 7 kabelis gali turėti papildomą filtrą, kuris reikalingas jūsų audio sistemai, o kompiuteriniai kabeliai yra “plikas laidas”.
            Ar bandėte gamyklinį Uniti Nova maitinimo kabelį?
             
            Problemą siūlyčiau spręsti inžineriškai. Išsimatuočiau iškraipymus stiprintuvo išėjime su abiem kabeliais. Jei iškraipymai nepasikeičia, tikėtina, kad su kompiuteriniu kabeliu į savo elektros tinklą Uniti Nova įrenginys perduoda trigdžius.
            Čia naudojami įvairiausi kovos būdai: filtrai maitinimo kabeliuose, papildomi filtrai įrenginyje, atskiri maitinimo šaltiniai analoginiam bei skaitmeniniam traktams, hibridinio įrenginio modulių arba viso aparato ekranavimas.
            Aparatas turi būti pritaikytas vartotojo regionui (Lietuvos el. tinklui), turi būti gerai įrengta buto elektra, GAS įrenginius į elektrą reiktų pajungti išlaikant fazavimą.
            Jus, Antanai, tenkina “egzotinis” sprendimas. Tokį kelią renkasi specialių žinių neturintys, bet tai slidu – priežasties neišsiaiškinus jūs vėl ir vėl papulsite į panašias bėdas. Išleisite be galo daug pinigų kabeliams, o galėtumėte pagerinti savo GAS. Kalbu apie tai, kad jūsų Focal kolonėlėms reikia labai gero stiprintuvo, nes AS su selektyviais filtrais duoda prastą kompleksinės varžos situaciją. Jūsų kolonėlėms reikalingas geras A-klasės stiprintuvas ir tada galėsite naudoti bet kokį maitinimo laidą.
            Neseniai tyrinėjau KEF LS50 kolonėles, kurias savininkas taip pat klausė per hibridinį įrenginį. Gero gamintojo skaitmeniniame įrenginyje buvo 60 W stiprintuvas, muzika skambėjo neblogai, bet pajungus prie Threshold Stasis 2 galios stiprintuvo garso kokybė pašoko aukštyn. Galėčiau garantuoti, kad ir jūs, Antanai, laimėtumėte “muzikalumo” tuos pačius pinigus perskirstęs nuo kabelių ir hibridinio aparato į gerą galios stiprintuvą ir atskirą įrenginį internetinei muzikai klausyti.Focal                     Focal Kanta No.2 kolonėlių impedanso kreivės su paryškinta sunkaus apkrovimo stiprintuvams zona.
            • This reply was modified 5 months ago by Belas.
            • This reply was modified 5 months ago by Belas.
            • This reply was modified 5 months ago by Belas.
            • This reply was modified 5 months ago by Belas.
            • This reply was modified 5 months ago by Belas.
            • This reply was modified 5 months ago by Belas.
            • This reply was modified 5 months ago by Belas.
            • This reply was modified 5 months ago by Belas.
            #4791
            Belas
            Keymaster

              Atsakysiu dar į tokį klausimą – “Kaip paaiškintumėte, kodėl parodose beveik visi audio kambariai skamba skirtingai, jei garsui matuoti yra vienų vienintelis standartas ir link jo turėtų eiti visi gamintojai?”

              Seniai išmokome pagaminti puikiai įrašus atkuriančią elektroninę aparatūrą. Stereo stiprintuvo kanalų parametrai kažkiek skirtingi, tačiau neišgirsime, kad vienas kanalas stiprina 28 dB, o kitas – 28,1 dB. Arba nežymiai skiriasi iškraipymai…
              Sudėtingiau su garso keitikliais.
              Patefonų galvutės arba mikrofonai turės didesnį parametrų išsibarstymą negu stiprintuvai. Giliau tyrinėjant išgirsti to paties modelio mikrofonų, patefono galvučių arba ausinių skirtumą galima, bet garsiakalbiai yra sunkiame režime dirbantys keitikliai. Kolonėlių garsas taip pat priklauso nuo filtrų, AS korpuso, kambario, klausymo vietos, todėl visų kolonėlių garsas skiriasi. Kad būtų paprasčiau, gamintojai nurodo kažkokį apytikslį AS darbo dažnių ruožą. Kartais pateikia išmatuotą dažninę, bet tai labai grubus tik vienas iš parametrų! Prasčiausia situacija su buitinės aparatūros gamintojais, kai parametrai pagražinami, suvidurkinami, o matavimai atliekami nesilaikant metodikų.
              Studijinių monitorių gamintojai į reikalą priversti žiūrėti atsakingiau. Gamyklose būna griežta garsiakalbių parametrų kontrolė, o jei garsiakalbis netinka, keliauja į buitinių AS gamybos liniją. Arba grąžinami garsiakalbių gamintojui. Tik taip galima užtikrinti deklaruojamų parametrų visumą.
              Pvz. Genelec vykdo pagamintų monitorių parametrų registraciją ir jei reikia, pirkėjui jie gali pateikti vienodai skambantį (artimų parametrų) monitorių vietoje sudaužyto ar sudeginto įrenginio.

              Kolonėlių pagrindas yra garsiakalbiai, kurių dažninė arba iškraipymų kreivė yra lyg Elbruso kalnynas. Visi AS korpusai taip pat spinduliuoja garsą ir niekam dar nepavyko padaryti nerezonuojančių korpusų. Stiprintuvų dažninės netolygumas bus decibelo dalys, patefonų galvučių – keli decibelai, o geriausių kolonėlių bus per dešimt dB. Tiksliai išmatuoti dažninę arba iškraipymus galima, bet reikia kelių valandų vienam matavimui. O kur dar kiti, pvz. iškraipymų matavimai?
              Parodose matomų kolonėlių tikslių parametrų niekas nepateikia. Parametrai būtų tokie skirtingi, kad nebesistebėtumėte, kad girdite skirtingą garsą, bičiuli Antanai. 🙂

              Monitorių dažninė grublėta ir unikali. Galima išmatuoti tiksliau ir tada pamatytume dar didesnių dažninės nelygumų. Neturime technologijų teoriniams kolonėlių reikalavimams tenkinti, todėl klausome skirtingai skambančias AS. 🙁FR-kreivė

              • This reply was modified 5 months ago by Belas.
              • This reply was modified 5 months ago by Belas.
              • This reply was modified 5 months ago by Belas.
              • This reply was modified 5 months ago by Belas.
              • This reply was modified 5 months ago by Belas.
              • This reply was modified 5 months ago by Belas.
              #4823
              Belas
              Keymaster

                Nerasite vienodų garsiakalbių, nes reali elektrodinaminio garso keitiklio (garsiakalbio) dažninė labai nelygi:Garsiakalbių reali FR_1950

                • This reply was modified 5 months ago by Belas.
                • This reply was modified 5 months ago by Belas.
                • This reply was modified 5 months ago by Belas.
                • This reply was modified 5 months ago by Belas.
                #4825
                Belas
                Keymaster

                  Laidai ir kabeliai yra tiesiškiausia GAS grandis, todėl įtaka ypatingai maža. Kabeliai yra matomi, galima pasipuikuoti sumokėjus tūkstančius ir… be proto įsimylėti. Kabelis

                  #4843
                  Belas
                  Keymaster

                    FB Gramofonas grupėje buvo nuoroda į rusišką filmuką Kaip pasidaryti audiofilinį kabelį.  Trumpai pasimokius visi gali pasigaminti signalinį kabelį net brangiausiai hai-endinei sistemai.
                    Egzotinių kabelių mėgėjas-forumietis bakstelėjo į tokią problemą –
                    sklindantį garsą pamatuoti ir sulyginti, kiek žinau jokio būdo nėra. Turiu omenyje, kad įrašyti vieną garso intervalą su mikrofonu iš išsaugoti į WAV failą. Tada sukeisti kabelį ir vėl tą patį intervalą įrašyti iš išsaugoti į kitą WAV failą. Tada tarkim į kažkokią programą sumesti tuos du failus ir aparatūriškai gauti rezultatą iš kompiuterio, parodantį koks skirtumas (procentaliai) tarp šių dviejų failų.

                    Esu išbandęs programą, leidžiančią palyginti garso failo pokytį bitas į bitą. Naudojau kondensatoriams “išgirsti”, nes klausant būtų ypatingai sunku tai atlikti.
                    Audio DiffMaker PĮ pritaikyta būtent sunkiai girdimiems ir net sunkiai išmatuojamiems skirtumams nustatyti. Matyt yra daugiau priemonių, bet ši PĮ gaunama veltui.

                    “Have you ever made a change to your system and wondered if there was any actual change in the sound? Let’s say you just spent $3,800 per foot on a Audioquest WEL Signature power cable , and you want to know if that made any difference, audible or not. That’s the purpose of Audio DiffMaker. You record a reference track. This can be done with a mic to capture the actual sound output from your speakers, or using various other methods to capture the audio output from a device. Next, make the change in the system, and then record a compared track. The software compares the two tracks and extracts the difference…”

                  Viewing 8 posts - 1 through 8 (of 8 total)
                  • You must be logged in to reply to this topic.