Lempa ir tranzistorius

This topic contains 9 replies, has 2 voices, and was last updated by Arvis Arvis 2019-06-19 at 12:42.

Viewing 10 posts - 1 through 10 (of 10 total)
  • Author
    Posts
  • #2568
    Belas
    Belas
    Keymaster

      Lempų darbas grįstas elektronų emisija. Elektronus spinduliuoja įkaitęs katodas, o į anodą jie lekia, nes neigiamą krūvį traukia teigiama anodo įtampa. Katodą kaitinti gali per jį patį tekanti srovė, bet dažniau naudojamos lempos su netiesioginiu kaitinimu; vamzdelio formos katode įstatoma volframo vieliukės kaitinimo siūlelis, įkaitinantis netoli esantį katodą.
      Tarp katodo ir anodo įdėjus papildomą elektrodą, atsiranda galimybė valdyti iš katodo į anodą tekančią srovę. Valdymo elektrodas neturi trukdyti elektronams skrieti link anodo, todėl jis būna iš plonos vielos susukta spiralė. Toks panašus į tinklelį – taip jis ir vadinamas. Į tinklelį padavus neigiamą įtampą, elektrostatinis laukas atstums elektronus, jie susispietę liks prie katodo ir srovės lempoje nebus. Padavus teigiamą įtampą, elektronų  srautas pralėks tinklelį link dar didesnę teigiamą įtampą turinčio anodo. Į tinklelį padavus kintamą įtampą (garso signalą), ant anodo grandinėje įjungto apkrovimo galime gauti didesnės negu buvo signalas anodinės įtampos svyravimus. Štai ir turime nuostabų rezultatą – lempa su tinkleliu gali sustiprinti signalą!

      Lempų veikimas labai paprastas, tačiau suteikia daugybę galimybių. Vietoje anodinės varžos įstačius rezonansinį kontūrą, pasiekiamas didžiulis stiprinimas kontūro veikimo dažnių juostoje. Selektyvinis stiprintimas buvo pagrindas rastis radijui. Garso stiprintuvai dirba plačioje dažnių juostoje, tačiau reikalinga didelė srovė garsiakalbiui. Ir čia buvo surastas sprendimas – anodinę apkrovimo varžą pakeitus transformatoriumi, didelė įtampa pirminėje transformuojama apvijoje gali būti transformuojama į galingesnę srovę garsiakalbiams maitinti.
      Stiprintuvas buvo svarbus komponentas garsiniam kinui atsirasti. Buvo sukurtos netgi lempinės skaičiavimo mašinos, bet lempos ilgai neišgyveno – po 36 metų nuo vakuuminio diodo išradimo, 1940-aisiais mokslininkai išrado tranzistorių.
      Šiame mažylyje vyksta sudėtingesni procesai, todėl tranzistoriai vystėsi ilgiau. Kartu atsirado iki tol nebuvusių aktyvinių prietaisų ir naujų panaudojimo sričių. Maždaug po 20 metų tranzistoriai nukonkuravo lempas ir vakuuminių prietaisų gamyklos užsidarė. Kelios sritys kur dar naudojamos lempos išliko, bet garso aparatūroje nuo 1960-ųjų tvirtas pozicijas perėme mažesni, pigesni, patikimesni ir ekonimiškiau energiją naudojantys tranzistoriai.

      Lempahttps://en.wikipedia.org/wiki/Vacuum_tube

      • This topic was modified 2 months, 1 week ago by Belas Belas.
      • This topic was modified 2 months, 1 week ago by Belas Belas.
      • This topic was modified 2 months, 1 week ago by Belas Belas.
      • This topic was modified 2 months, 1 week ago by Belas Belas.
      • This topic was modified 2 months, 1 week ago by Belas Belas.
      • This topic was modified 2 months, 1 week ago by Belas Belas.
      • This topic was modified 2 months, 1 week ago by Belas Belas.
      • This topic was modified 2 months, 1 week ago by Belas Belas.
      • This topic was modified 2 months, 1 week ago by Belas Belas.
      • This topic was modified 2 months, 1 week ago by Belas Belas.
      • This topic was modified 2 months, 1 week ago by Belas Belas.
      • This topic was modified 2 months, 1 week ago by Belas Belas.
      #2624
      Belas
      Belas
      Keymaster
        Žingsnis į privačią patirtį.
        Mano elektroninis gyvenimas prasidėjo atsiradus pirmiems pramoniniams tranzistoriams. Radijo prekių parduotuvėje apie 1963-iuosius matydavau П1А ir su radijatoriais П3А. Atskiroje lentynoje po stiklu matydavau tuos pirmuosius gulinčius šalia modernesnių žemadažnių П13, П14 ir aukštadažnių П401 su užrašais – Точечный транзистор... Vėliau pasirodė galingi žemadažniai П4А, П213. Pradžioje buvo tik germanio, bet vėliau įsivyravo silicio tranzistoriai. Puslaidininkiniai diodai greit nukonkuravo kenotronus ir net lempiniuose aparatuose maitinimas būdavo su patikimesniais, pigesniais ir mažesniais diodais. Tranzistorinė schemotechnika vystėsi sparčiai, bet lempos anuomet buvo stipresnės.
         
        Gal 1967-ųjų rusiškame “Радио” žurnale į akis krito straipsnis apie lempinę aktyvinę garso sistemą. ŽD stiprintuvas buvo dvitaktis su 6П14П, o AD – a-klasės vientaktis su 6П14П. Pradinis kaskadas buvo su naujausiu specializuotu mažų triukšmų pentodu 6Ж32П.
        Straipsnyje buvo aprašytas stereo stiprintuvo ir kolonėlių komplektas. Kolonėlės buvo su geriausiais-moderniausiais garsiakalbiais: 6ГД-2 ŽD, 3ГД-1 VD ir 3ГД-15 AD. Viskas taip patiko, kad nukeliavęs iki Šiaulių politechnikumo gamybinės praktikos (1968), po darbo Šiaulių televizorių gamykloje pasilikdavau gaminti šasi, o namie lituodavau. Lempas ir šerdis transformatoriams nusipirkau paraduotuvėje. Žinoma, nupirktus transformatorius išardžiau, nes man buvo reikalingos tik šerdys ir karkasai. Bifiliariškai suvyniavau apvijas, nežymiai “patobulinau” schemą (lempų kaitinimą padariau su vidurio tašku fonui sumažinti) ir stiprintuvas puikiai veikė.Didžiausia problema – tiesiog iššūkis buvo anais laikais gauti garsiakalbius! Žemadažnių nusprendžiau ieškoti Rygoje ir man pavyko…
        Įstojęs į KPI, Kaunan parsivežiau gal 10 čemodanų aparatūros ir radijo dalių. Pamenu, kartą Kauno geležinkelio stotyje nespėjau visus savo čemodanus išsikrauti, traukinys pajudėjo į Vilnių ir 2 sunkūs liko vagone. Nieko neliko, kaip šokti į judantį ir traukti raudoną STOP rankeną. Sustojus traukiniui išsiropščiau su lagaminais ir džiaugiausi, kad negavau baudos už traukinio sustabdymą.
        Pirmoji mano lempinė aktyvinė GAS rado gerą pritaikymą – 1969-aisiais KPI įkūrėme Pop-klubą “Smūtkeliai”. Kai studentų kavinėje “Saulutė” pradėjome organizuoti pirmasias Lietuvoje, o gal ir TSRS diskotekas, mano garso sistema dirbdavo visu pajėgumu. Garsas buvo geras ir mes siausdavome su bitlais, rouling-stounsais arba dorsais. Kartais iš kažkurio išėjimo transformatoriaus pasirodydavo dūmelis ir žinodavau ką namie veiksiu – pervyniosiu transfomatorių!
         
        Nuotraukų neturiu, kam sistemą pardaviau ar atidaviau nepamenu, bet pirmasis klubo prezidentas A. Maleckas neseniai parašė – dalį Česlovo konstruotos ir gamintos aparatūros įsigijo Vilniaus universiteto roko muzikos atlikėjai, taip pagelbėta roko muzikos sklaidai Vilniuje. Deja, nepamenu nei fakulteto, nei šios muzikantų grupės pavadinimo.
        Gal neišmesta, gal kažkur palėpėje mėtosi prieš 50 metų pagaminta mano pirmoji lempinė?

        П1А П3АPirmieji sovietiniai tranzistoriai П1А ir П3А buvo sukurti 1957 m.

        • This reply was modified 1 month, 3 weeks ago by Belas Belas.
        • This reply was modified 1 month, 3 weeks ago by Belas Belas.
        • This reply was modified 1 month, 3 weeks ago by Belas Belas.
        • This reply was modified 1 month, 3 weeks ago by Belas Belas.
        • This reply was modified 1 month, 3 weeks ago by Belas Belas.
        • This reply was modified 1 month, 3 weeks ago by Belas Belas.
        • This reply was modified 1 month, 3 weeks ago by Belas Belas.
        • This reply was modified 1 month, 3 weeks ago by Belas Belas.
        #2635
        Arvis
        Arvis
        Participant

          Lempiniai stiprintuvai tebėra aktualūs elektrinių gitarų garsinime, nors po truputį jų vietą užima  procesoriai, gerai imituojantys lempinius ir garsiakalbių iškraipymus. Šiais laikais gerą elektroninį pianiną beveik neįmanoma atskirti nuo akustinio. Analogiška ir su elektrinių gitarų garsu.

          Kolonėlė ir stiprintuvas scenoje vis dažniau atlieka tik monitoriaus vaidmenį, nes garsas į priekines kolonėles arba transliaciją paduodamas iš procesoriaus. Dažnai naudojami ausininiai monitoriai (inear, in-ear) ir tada jau nei lempinio stiprintuvo, nei garsiakalbio su dėžė (kaip taisyklė – Celestion ) nebereikia. Manau, greit ateis laikas, kai scenoje nematysime akustiniu pianinų ir gitarinių kolonėlių. Aišku, atliekant tam tikro žanro muziką, kaip klasikinė muzika, džiazas arba klasikinis rokas, išliks su laiko patikrinta atributika. Tiesiog tai susiję ne tik su garso formavimu, bet ir tų laikų scenografija, “tikru garsu”.
          Situacija šiuo metu tokia, kad 50 % profesionalių muzikantų-gitaristų dar naudoja lempinius stiprintuvus ir 50% jau naudoja procesorius, imituojančius lempinių stiprintuvų garsą. Kitose  koncertinio įgarsinimo srityse, lempos jau nebenaudojamos.

          • This reply was modified 1 month, 3 weeks ago by Belas Belas.
          • This reply was modified 1 month, 3 weeks ago by Belas Belas.
          #2637
          Belas
          Belas
          Keymaster

            Gal Arvis pakomentuotų ką reiškia –
            garsas į priekines kolonėles arba transliaciją paduodamas iš procesoriaus.

            Ar visas garsas iš mikrofonų ir iš procesoriaus klausytojui eina per priekines kolonėles?
            Mūsų laikais stengdavomės priekinių neapsunkinti, per jas leisdavome vokalą (mikrofonų signalus). Dabartinės sistemos galingesnės, tačiau viską (vokalą ir instrumentus) nukreipus į priekį neišvengiami didesni intermoduliaciniai iškraipymai.

            • This reply was modified 1 month, 3 weeks ago by Belas Belas.
            • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
            • This reply was modified 1 month, 3 weeks ago by Belas Belas.
            • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
            #2664
            Arvis
            Arvis
            Participant

              Viskas priklauso nuo salės dydžio. Jei 50-100 žmonių, tada dalis instrumentų gali būti be įgarsinimo. Arba prie būgnų pastatomi tik du, bet ne 7 mikrofonai, kaip įprasta. Klavišiniai, akustines gitaros ir kiti instrumentai, o taip pat vokalas eina per priekines kolonėles, nes jų garso spalvai nereikia lempų arba specifiškai skambančių garsiakalbiu iškraipymų.
              Jei salė didesnė, pvz. „Tamsta klubas“, arba dirbama lauko sąlygomis, įgarsinama pilnai ir viskas eina per priekines kolonėles. Net prie solinio būgnelio garsistai stato 2 mikrofonus – vieną iš viršaus, o kitą iš apačios, kad įgarsinti apatinį plastiką su spyruoklių skambėjimu.

              • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
              • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
              • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
              • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
              #2668
              Belas
              Belas
              Keymaster

                Parašysiu kaip aš supratau atsakymą.

                Mažose salėse (50 – 100) naudojamos gitarinės kolonėlės, o būgnai groja be mikrofonų. Arba būgnai su 2 mikrofonais. Visa kita eina per priekio AS.
                Jei didelėse erdvėse instrumentinių garso sistemų nebelieka ir viskas eina per priekio AS, visokių Marshall instrumentinių kolonėlių gitaroms kaip kažkada matėme Bryan Adams atvirame koncerte Vilniuje nebelikę? Taip pat Phil Jones boso gitarinės aparatūros dideliuose koncertuose nebereikia? Tada didžiulis krūvis priekinėms AS ir reikalingi ypatingai geri garsiakalbiai.
                Mano nuomone, su specializuota instrumentine aparatūra garsas turėtų būti geresnis (mažiau intermoduliacijų).BryanAdams
                Gal tendencijas vertinti reiktų ne “maža 50 – 100″ ir “didesnė salė kaip Tamsta klubas”, bet pridėti dar vieną ar dvi dydžio kategorijas? Tarkime, Kauno Žalgirio arena ir Vemblio stadionas. Gal Arvis plačiau pakomentuotum dabartinę situaciją ir tendencijas?

                • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                #2680
                Arvis
                Arvis
                Participant

                  Ir didelėse arenose kai kurios grupės dar naudoja scenoje kolonėles. Tai daugiau monitoriai, kad save girdėtų dirbant be ausinių. Nežiūrint to, garsas nuimamas nuo garsiakalbio arba iš linijinio išėjimo ir paduodamas  į priekinių kolonėlių valdymo pultą.
                  Su bosinės gitaros  kolonėlėmis panašiai.  Naujieji rokeriai vis daugiau naudoja procesorius. Net Metallica nebenaudoja gitariniu kolonėlių. AC/DC koncerto metu Marshall‘ai stovi kaip monitoriai ir kaip dizaino elementai. Neaišku kiek iš jų dirba.  Garsas nuimamas nuo vienos Marshall kolonėlės , kuri yra po scena specialiame akustiniame kambaryje. Pastatomi du mikrofonai, kaip studijoje – vienas prie garsiakalbio, kitas šalia dėžės, arba iš toliau, ir  garsas paduodamas į mikšerinį pultą, tada paskirstomas į priekines kolonėles ir į monitorius (dažniau – į muzikanto ausines).

                  Įgarsinimas reikalingas, kai gyvi būgnai ir gitarinės kolonėlės neužpildo salės garso. Tai būna kai nepasiekiamas 100-105 dB garsumas koncerto metu. 105 dB yra Europinis roko koncerto įgarsinimo standartas, daugiau neleidžiama. Mačiau kaip Švedijoje lauko festivalio metu vaikšto garso kontrolieriai ir užsirašinėja garso lygius, o garso inžinierius visada žiūrį į prietaisą esanti šalia pulto, kuris parodo garsumą.

                  Auksinis standartas maždaug toks: tikri būgnai + 40-60 W gitarinė kolonėlė + 100 W bosinė ir 60 W klavišinė kolonėlė. Tada lengva pasiekti gerą garso balansą. Su būgnais gaunasi apie 300 W ir iki 100 žmonių salėje to užtenka.

                  • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                  • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                  • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                  • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                  #2681
                  Arvis
                  Arvis
                  Participant

                    Filmuke pavyzdys, kai gitarinis procesorius pajungtas tiesiai į studijines kolonėles.
                    Nors pats procesorius turi 150 W tranzistorini stiprintuvą, leidžiantį pajungti monitorinę kolonėlę scenoje, garsas paduodamas iš simetrinio XLR išėjimo tiesiai į pultą ir į priekines kolonėles. Arba studijoje, signalas paduodamas tiesiai į įrašymo įrenginį. Praktiškai ausimi neatskirsi groja procesorius, lempinis stiprintuvas ar klausome per gitarinius (pvz. Celestion) garsiakalbius.
                    Apie pusę ar net daugiau Lietuvos pro-gitaristų naudoja procesorius, kurie imituoja lempinį ir spec. gitarinių kolonėlių garsą. Procesorių pasaulyje daug įvairiausių, prekiaujame ir mes.

                    • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                    • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                    • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                    • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                    • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                    • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                    • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                    • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                    #2722
                    Belas
                    Belas
                    Keymaster

                      Super-įdomūs dalykai scenoje dedasi, apie kuriuos muzikos mylėtojai nei nenutuokia! Inžinerinė nuovoka ir patirtis man kuždėjo, kad šiuolaikinės technologijos leidžia pristatyti klausytojui muziką kitaip, kad populiariojoje muzikoje tikro instrumentinio garso reiktų ilgai ieškoti (jo beveik nebėra), kad koncertuose girdime kolonėles („atkūrimą“), bet ne gamtos ar žmogaus sukurtą garsą – vokalą, dūdelę, būgnus… Tu, Arvi dabar tą patvirtinai – ačiū.

                      Prisiminiau tokią lempinę patirtį.
                      Besimokant Šiaulių politechnikume grojau A. Mačiulskio vokaliniame-instrumentiniame ansamblyje. Pirmasis mano instrumentas buvo vokiški elektro-vargonai Ionika su daugybe lempų. Būdavo ateini repetuoti, bet instrumentas groja ne pilnai; kažkuris modulis nustojęs veikęs ir per visas oktavas nėra vienos natos. Trinkteli kumščiu, arba atsidaręs instrumento panelę pajudini lempas ir garsas atsirasdavo. Pagrojus nutikdavo kita problema – aparatas buvo jautrus temperatūros pokyčiams ir įkaitęs išsiderindavo. Vėl reikdavo atsidaryti ir atsuktuvu paderinti potenciometrus. Instrumentas turėjo gerą tembrą, tačiau patikimumas buvo lempiškai-prastas.
                      Kitais metais Šiaulių kultūros namai nupirko rusišką instrumentą Юность. Šis buvo tranzistorinis ir remontuoti arba derinti nebereikėdavo. Bėda, kad sovietų konstruktoriai nemokėjo sukonstruoti platesnių galimybių elektro-vargonų ir sintezatorių.
                      Kaune organizuotoje roko grupėje jau turėjau Vermona. Šie vokiški gerai skambėjo ir buvo patikimi, bet tai jau tranzistorinė technika.
                      Kiekvienas instrumentas turėdavo savo stiprintuvą ir kolonėlę. Būgnai nebūdavo įgarsinami, o mikrofonus naudodavome vokalui, smuikui, fleitai, akustinei gitarai. Vokalui naudodavome 2 scenos priekyje pastatytas kolonėles ir stengdavomės, kad į plačiajuostes kolonėles kuo mažiau patektų garso iš instrumentų kolonėlių.

                      A-Mačiulskio-ansamblis-big_A. Mačiulskio vadovaujamas Šiaulių kultūros namų vokalinis-instrumentinis ansamblis (1968-69 m.)

                      nuogi_ant_slenkscio_5KPI roko grupė “Nuogi ant slenksčio” (1970-74 m.)Ionika ir JunostVokiška lempinė Ionika ir rusiški elektro-vargonai Юность.

                       

                      • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                      • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                      • This reply was modified 1 month ago by Belas Belas.
                      • This reply was modified 1 month ago by Belas Belas.
                      • This reply was modified 1 month ago by Belas Belas.
                      • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                      • This reply was modified 1 month, 1 week ago by Belas Belas.
                      • This reply was modified 1 month ago by Belas Belas.
                      • This reply was modified 1 month ago by Belas Belas.
                      • This reply was modified 1 month ago by Belas Belas.
                      #2730
                      Arvis
                      Arvis
                      Participant

                        Dabartinėje pop-muzikoje gyvų garsų nebeliko, nes viskas sempliuota. Būna labai panašu į tikrą gyvą instrumentinį garsą, nes įrašyta aukšta kokybe.
                        Pagroti Steinway suderintu fortepijonu akustiškai geroje patalpoje arba geroje koncertų salėje labai brangus malonumas ir daugumai tai nepasiekiama. Jei tą garsą įrašai ir sudedi į kompiuterį, per geras ausines ar akustinę sistemą galima atkuri taip, kad niekas už užuolaidos neatskirs tai tikras Steinway ar įrašytas ir atkurtas jau semplais su elektroniniu instrumentu. Sempliuotas skambės netgi geriau, nes buvo įrašytas labai geroje salėje arba studijoje.
                        Kalbant apie klasiką arba džiazą – į tą kategoriją įeina ir klasikinis rokas, tai čia dar bandoma groti gyvais instrumentais. Naujesnis rokas ir  metalo muzika beveik visa eina iš procesorių iš semplų. Netgi būgnai. Atrodo, scenoje stovi gyvi būgnai, bet prie jų prikabinti midi-trigeriai ir skamba jau semplai, įrašyti labai gerais būgnais ir mikrofonais studijoje.

                        Viena metalo stiliaus muzikos grupe iš LT pasakojo, kad įrašinėjant Švedijos studijoje, gyvų būgnų garsų jau nenuįminėjo, nors grojama buvo gyvais būgnais.  Grojo semplai, toks buvo prodiuserio sprendimas, nes žymiai mažiau vargo ir geriau skambėjo.  Midi-trigeriai prikabinti prie būgno plėvių yra labai jautrūs, sugaudo visus muzikanto grojimo subtilumus, o kiekvienos natos (arba būgno) semplų būna irasyta po kelis šimtus, nuo tyliausio iki garsiausio.

                        • This reply was modified 1 month ago by Belas Belas.
                        • This reply was modified 1 month ago by Belas Belas.
                        • This reply was modified 1 month ago by Belas Belas.
                        • This reply was modified 1 month ago by Belas Belas.
                      Viewing 10 posts - 1 through 10 (of 10 total)

                      You must be logged in to reply to this topic.