Apie melą, neišmanymą ir rinkodarą

Audiofilas Forums Mano sielos ruporas “Ar teisinga tavo laidų kryptis?” Apie melą, neišmanymą ir rinkodarą

Viewing 10 posts - 1 through 10 (of 10 total)
  • Author
    Posts
  • #1015
    Belas
    Keymaster

      Šiais laikais melas ir neišmanymas persipynė rinkodaroje. Matyt tai neišvengiama, nes žaidžiama iš pinigų. O ir žmonės tapo patiklūs! Nenori mokytis, neperka knygų arba jų neskaito.
      Akustika nėra paprastas mokslas, bet pagrindinius dėsningumus įsisavinti gali kiekvienas. Rinkodara taip pat mokslas, bet labai skirtingas nuo tų, kurių pagrindu konstruojame GAS. Parduoti, uždirbti yra ne mažiau svarbu kaip sukonstruoti ar pagaminti. Esame surišti viena virvele, tik nereikia savo noru į rinkodarą galvos kišti. ?

      GAS yra elektronika ir akustika. Tai mokslinės-inžinerinės sritys, kur įrenginio kokybė nusakoma parametrais. Klausa ir psichika taip pat ištyrinėtos. Dirvą rinkodarai purena tai, kad muzikos mylėtojas negali skirti begalę lėšų ir laiko viską ištyrinėti. Kai pasirenkamas internetinis pažinimo kelias, nesunku patikėti, kad muzikos atkūrimą pagerins laidai, kaladėlės, Shakti lazdos, juodkūniai… Ypatingai, kai mažaverčiai žaisliukai parduodami už jums neįsivaizduojamai brangiai.
      Lietuvoje melo į valias – pasidalinkime kokių rinkodarinių perlų esame matę.

      Altec

      • This topic was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
      • This topic was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
      • This topic was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
      • This topic was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
      • This topic was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
      • This topic was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
      • This topic was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
      • This topic was modified 7 months, 3 weeks ago by Belas.
      • This topic was modified 5 months, 1 week ago by admin. Reason: Atstatymas
      • This topic was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
      • This topic was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
      • This topic was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
      • This topic was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
      • This topic was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
      • This topic was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
      • This topic was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
      • This topic was modified 7 months, 3 weeks ago by Belas.
      • This topic was modified 5 months, 1 week ago by admin. Reason: Atstatymas
      #1981
      Belas
      Keymaster

        Diskusijoje apie laidus Darius Valiūnas parašė:

        kai aš konstruoju galvutes, su garsu mano mažytė mikro ritė pavirsta drambliu, aš apie laido įtaką nediskutuoju, vien lakas ir jo storis ant vielos, garsą keičia neatpažįstamai. Varis gali turėti skirtingą minkstumą, tai visai kitos vibracijos elektronų kelyje, jo paviršiaus grublėtumas elektronų kelią keičia tarsi ekvalaizeris, žinoma bandyti skirtumą išgirsti su teliko priedėliu prasmės nėra.

        Kol Darius V. nepaaiškino, tokiems teiginiams ši vieta bus tinkamiausia.Ausų krapštukas

        • This reply was modified 1 year, 7 months ago by Belas.
        • This reply was modified 1 year, 7 months ago by Belas.
        • This reply was modified 1 year, 7 months ago by Belas.
        • This reply was modified 1 year, 7 months ago by Belas.
        • This reply was modified 1 year, 7 months ago by Belas.
        • This reply was modified 1 year, 7 months ago by Belas.
        #2838
        Belas
        Keymaster

          Audiofilai mėgsta šnekėti apie jungiamųjų laidų svarbą ir šiam dalykui skiria ypatingą dėmesį. Sunkiau sekasi laidų įtaką įrodyti, nes dažniausiai diskusijos užstringa subjektyvume. Patikrinti ką girdime, ar nemeluojame nebūtų sunku, bet užkilusios emocijos ir neapykantą technikos mokslus krimtusiems oponentams procesą sustabdo.
           Ethan Winer gerai žinomas ekspertas, parašęs knygų, dalyvaujantis konferencijose. Norėdamas patikrinti objektyviai, išgirsti laidų įtaką, jis sukonstravo “Nulio testerį” (Null Tester). Veikimas paprastas – susimavus vienodus muzikinius signalus priešinga faze, testerio išėjime muzikos signalo nebus. Jei kabeliai daro įtaką signalui, tuomet signalai iš skirtingų kabelių nebus vienodi ir fiksuosime skirtuminį signalą.

          Įrenginukas pritaikytas analoginiams signalams, bet yra sukurta PĮ, leidžianti patikrinti/išgirsti pasyvinių komponentų – rezistorių, kondensatorių, ričių įtaką. Audio DiffMaker (signal difference extraction software) galima parsisiųsti nemokamai. Esu išbandęs, klausiau kondensatorių įtaką – viskas veikia.
          Čia filmukas apie Ethano Winerio testerį. Paklausiau, pažiūrėjau pusvalandį ir tau, skaitytojau rekomenduoju.

          • This reply was modified 1 year, 2 months ago by Belas.
          • This reply was modified 1 year, 2 months ago by Belas.
          • This reply was modified 1 year, 2 months ago by Belas.
          • This reply was modified 1 year, 2 months ago by Belas.
          • This reply was modified 1 year, 2 months ago by Belas.
          • This reply was modified 1 year, 2 months ago by Belas.
          #3907
          Belas
          Keymaster

            Apie audio propogandą parašyta psiaudomokslų tinklapyje Rationalwiki. Ten yra ir naudingų patarimų.

            • This reply was modified 8 months ago by Belas.
            • This reply was modified 8 months ago by Belas.
            #4003
            Belas
            Keymaster

              Periodiškai pradedamos diskusijos apie laidus. Kas gali būti smagiau už galimybę parašyti “savo nuomonę”, kai nieks nesiims įrodyti, kad tu klysti. ?
              Aš taip pat turiu “nuomonę” ir kartais susigundau ją viešinti.
              ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
              GAS yra techninis dalykas, ant kurio neretai suklumpa jautrios sielos techninių mokslų neragavę žmonės.

              Muzikos atkūrimo sistemų vystymosi kelią skirstau į 2 dalis. Pirmasis būtų nuo lempinio triodo išradimo 1907 iki 1935-ųjų, kai buvo įrodyta, kad muziką galima įrašyti ir atkurti taip, kad sunku būtų atskirti groja orkestras ar kolonėlės. Svarbiausias čia yra 1933 m. eksperimentas, kai simfoninio orkestro garso signalas iš Filadelfijos telefono laidais buvo perduotas į Vašingtoną, kur Konstitucijos salėje susirinkę tūkstančiai klausytojų negalėjo patikėti, kad už užuolaidos groja ne orkestras, bet kolonėlės. Apie šį mums ypatingai svarbų eksperimentą galite perskaityti lietuviškai.

              Sekantis svarbus etapas baigėsi 1975, kai R. H. Small ir A. N. Thiele sukūrė garsiakalbių matematinius modelius (1971), leidusius sumodeliuoti AS darbą ir tie metodai buvo pradėti naudoti praktiškai. Nei knygose apie akustiką, nei apie stiprintuvus laidams dėmesio neskiriama, nes tai tiesiškiausias (lengvai nusakomas) GAS elementas. Kitas dalykas, kad rinkos dalyviai priversti ieškoti būdų prasimanyti naudos. Prisimenu Šakti akmenų bangą, esu liudytojas laidų biznio užgimimo, kai SanFrancisko parodoje 1995 m. pirmą kartą laidams buvo skirtas visas parodos aukštas. Tada stipriai iššovė Nordost su Flat-Line Cable ir legendomis apie Greitį, Preciziškumą ir Muzikalumą. Šūksnius sutvirtino nematyta laidų kaina ir nuo tada silpnesnės psichikos muzikos mylėtojai paniro į svajones turėti iš sidabro, storiausius ar brangiausius laidus.

              Iš anos parodos turiu išsaugojęs egzotinius AS laidus, kuriuos su bičiuliu esame tyrinėję. Mudu greit nusiraminome, bet yra tebegyvenančių tikėjime. Nuo 1995-ųjų mokslas apšaudomas Hai-Endu, kurio niekas net nesistengia apibūdinti. Vadovėliai atsilaikė, čiauškėjimams turėtume nepasiduoti ir mes – lietuviai racionalūs žmonės. ☺️

              Nuotraukoje egzotiniai laidai iš SanFrancisko, kurie dabar puošia mano “audio-muziejų”.Koloneliu laidai iš AM~1994

              • This reply was modified 7 months, 3 weeks ago by Belas.
              • This reply was modified 7 months, 3 weeks ago by Belas.
              • This reply was modified 7 months, 3 weeks ago by Belas.
              • This reply was modified 7 months, 3 weeks ago by Belas.
              • This reply was modified 7 months, 3 weeks ago by Belas.
              • This reply was modified 7 months, 3 weeks ago by Belas.
              • This reply was modified 7 months, 3 weeks ago by Belas.
              • This reply was modified 7 months, 3 weeks ago by Belas.
              • This reply was modified 7 months, 3 weeks ago by Belas.
              • This reply was modified 7 months, 3 weeks ago by Belas.
              • This reply was modified 7 months, 3 weeks ago by Belas.
              • This reply was modified 7 months, 3 weeks ago by Belas.
              #4019
              Belas
              Keymaster

                Apie laidus ir kabelius esu parašęs daugiau techninių žodžių, kuriais norėčiau pasidalinti.

                Jungiamieji laidai yra pati paprasčiausia GAS grandis, todėl jai skirti daugiau dėmesio neverta. Atsakymai surašyti elektronikos vadovėliuose, kur teigiama, kad žemųjų dažnių srityje laidų ir kabelių parametrai turi labai mažą įtaką. Faktiškai, GAS laidų parinkimui užtenka elektriko konsultacijos ir nedaug pinigų. Dauguma muzikos mylėtojų tai supranta, ypatingų laidų neieško, diskusijose nedalyvauja. Lietuvoje matome jautresnių bičiulių, toje nepaneigiamos įtakos sąvokoje įžvelgiančių galimybių pasireikšti. Tikriausiai čia slypi mokslo oponentų energija ir noras pradėti manipuliacijas.
                Visi žinome, kad apdulkėjusio rezistoriaus ar kondensatoriaus parametrai pasikeičia. Reiškia, net viena dulkė pakeičia garsą. Kitaip sakant, viskas turi įtakos! Logiška, todėl gamintojams atsiranda proga prigaminti žaisliukų… Gražių laidų, audiofilinių saugiklių, kaladėlių, CD diskelių drožtukų, juodkūnių ir dar bala žino ko.
                Jei mokslas tokius dalykus neigia, tuomet reikia rasti kitų būdų įsiūlyti ir gerai uždirbti. Būdas yra – laidų įtaka įsitikinsite klausant! Mes, Lietuvos inžinieriai ir GAS konstruktoriai negalime to paneigti, nes patys mažai išmanome apie žmogaus klausos ypatumus. Mums užtenka žinoti, kad laidai įtakos neturi, bet muzikos klausymo požiūriu juk esame vienodi specialistai kaip ir tie laidus girdintys… Diskutuoti sunku, nes „Grandinių teorijos“ oponentai nepripažįsta.

                Lietuvos universitetuose į girdėjimo galimybes nesigilinama, bet šiais laikais randame puikios literatūros. Esu susikomplektavęs keletą storų knygų, o kai kurias spėjau perversti. Pasirodo, Kembridžo universitete yra speciali „Girdėjimo suvokimo“ (Auditory Perception) mokslininkų grupė, kuriai vadovauja nusipelnęs profesorius (Emeritus Professor) Brian Moore. Kadangi šį specialistą seniai žinau iš kitų knygų, buvo įdomu susipažinti su jo darbais girdėjimo srityje.
                1 nuotrauka
                Kembridžo universiteto Psichologijos katedros Girdėjimo Suvokimo Grupė

                • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                #4061
                Belas
                Keymaster

                  Yra ištirta, kad žmogaus klausa turi tam tikrą „slenkstį“, žemiau kurio mes nebegirdime. Individas gali turėti kažkiek skirtingą klausą, bet visų mūsų girdėjimo ribas apibrėžia absoliutaus slenksčio priklausomybė (žiūr. paveikslėlį žemiau)
                  Kyla klausimas – ar laidų įtaka gali būti tokia, kad mes ją galėtume išgirsti?1 pav

                  • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                  • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                  • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                  • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                  • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                  • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                  #4078
                  Belas
                  Keymaster

                    Storoje knygoje „Girdėjimo psichologija“ aprašytas atskirų ausies sričių darbas. Taip pat klausos pasikeitimai, kai ausis pasiekia maskuojantis signalas. Arba klausos darbas triukšmo aplinkoje… 450 psl. monografijoje aprašytos ekvivalentinės schemos, pateikiami grafikai ir klausos bei girdėjimo galimybių modeliavimų rezultatai. Ten ir apie klausos jautrumą dažnio pasikeitimui (Pitch Perception), ir garso lokalizacijos suvokimą (Space Perception), bet įdomiausias mums būtų praktinis skyrius (Practical Applications). Šiame skyriuje nagrinėjama klausos nuostolių įtaka, o Hi-Fi garso atkūrimo sistemų psichoakustika skyrelyje apžvelgiami įrenginių parametrai, stiprintuvų, kolonėlių, CD grotuvų ir kitų skaitmeninių šaltinių svarba ir įtaka. Pabaigoje yra kolonėlių laidų ir optinių kabelių vertinimas.
                    Išvados visiškai atitinka elektroniniam suvokimui, bet girdėjimo profesoriaus B. Moore žodžiai čia taip pat svarbūs.
                    B. Moore išvadose parašyta:
                    Laidų gamintojai teigia, kad specialūs kolonėlių kabeliai gali pagerinti garso kokybę. Iš dalies tai tiesa, nes kai kurios AS geriau dirba su mažos varžos kabeliais, bet tai absoliučiai nereikalauja ypatingų kabelių. Paprasčiausiai, ilgesni kabeliai turėtų būti storesni, kad jų varža neviršytų ~0,5 Omų. Teiginiai, kad egzotiniai kabeliai duoda “pilnesnį bosą” arba “raiškesnius aukštuosius” neturi jokio pagrindo.
                    Daugelis modernių skaitmeninių įrenginių jungiami skaitmeniniais kabeliais. Ir čia kartais teigiama, kad kabelio kokybė turi įtakos garsui. Pasikartosiu – tokie teiginiai yra be pagrindo. Standartinis optinis kabelis, kurį randame CD ar DVD grotuvo dėžėje yra visiškai tinkamas įrenginio kokybiškam darbui užtikrinti.
                    Moore

                    • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                    • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                    • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                    • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                    #4083
                    Belas
                    Keymaster

                      Trumpai pristatysiu autorių.
                      Kembridžo profesorius Brian C. J. Moore dirba garso suvokimo srityje. Viena iš sričių yra “Hi-Fi aparatūros klasės muzikos atkūrimo sistemų parametrų sukūrimas”. Taip pat “Muzikos ir muzikos instrumentų suvokimas”. Yra “Medicinos mokslų Akademijos”, “Amerikos Akustikos Asociacijos”, “Otolaringologinių tyrimų Asociacijos” ir keleto kitų mokslinių draugijų narys. B. Moore yra “Nepriklausomos Klausos Specialistų” asociacijos (Association of Independent Hearing Healthcare Professionals, UK) prezidentas. Parašęs arba redagavęs 19 knygų ir daugiau 600 mokslinių straipsnių. Yra žurnalo “Klausos Tyrinėjimai” (Hearing Research) redaktorius. Už darbus girdėjimo srityse gavęs ne vieną apdovanojimą.Moore1                                         Graži Brian C. J. Moore galva ir puikios ausys 

                      • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                      • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                      • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                      • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                      • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                      • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                      #4106
                      Belas
                      Keymaster

                        Verdant diskusijai apie laidus bičiulis parašė, kad vyresni žmonės – matyt profesorius C. J. Moore arba aš – prastai girdime. Pateikė klausos nuo amžiaus grafikus ir pridūrė –
                        Kai gimstame pirmus ~20 metu girdime labai gerai.

                        Jei akcentuojamas AD girdėjimas ir klausos jautris, tada teiginys neteisingas – geriausias girdėtojas būtų žodžius ištarti galintis 1-2 metų vaikas.
                        Muzikoje ir atkūrime svarbiausios yra žemosios-pagrindinės oktavos, o joms klausyti reikalingos didelės ausys. Šiuo atveju geriausias “girdėtojas” būtų 16-18 metų ištysęs jaunuolis, bet AD jis jau girdi prasčiau. 🙁
                        Jei kalbame apie muzikos klausytoją, tada nuraminsiu – kuo jums daugiau metų, tuo esate geresnis klausytojas. Patirtis būtina ir GAS kokybės vertinimui, todėl žinau – muziką ir GAS garso kokybę tiksliau galiu įvertinti dabar, bet ne būdamas 30, 40, 50 ar 60 metų.

                        Gamta taip surėdyta, kad kol žmogų neaplanko ligos, klausa yra prisitaikiusi gamtos garsams girdėti. Muzika su visais instrumentais taip pat prisitaikiusi (pritaikyta), kad ją girdėtume visą aktyvųjį gyvenimą. Dar daugiau – atlikėjai, kompozitoriai, dirigentai tobulumo viršūnę pasiekia senatvėje, jau praradę fizinę formą. (M. Rostropovičius – J. S. Bachas – H. Karajanas).
                        Jei apie aukštuosius dažnius, tai jie muzikai mažiausiai svarbūs. Dar daugiau – visų kolonėlių “aukštasis atkūrimas” pasibaigia iškraipymais (membranų lūžių problema), todėl aukščiausių muzikos oktavų signalą reiktų nuslopinti, o ne stengtis atkurti iki 20 kHz su lygia dažnine.
                        ~~~~~~~~~~~~~~
                        Pamatęs mėgėjišką grafiką pasakysiu, kad klausos jautris seniai ištirtas.
                        Vedantysis RCA specialistas H. Olsonas 1940-ųjų “Akustikos inžinerija” vadovėlyje pateikė, o vėliau “Šiuolaikinis garso atkūrimas” knygoje patikslino klausos dažninės nuo amžiaus priklausomybes. Turime daug svarbesnės medžiagos apie mūsų klausą, o viena jų būtų aukščiau čia paminėta Moore knyga – An Introduction to the Psychology of Hearing. Nuo ten siūlyčiau pradėti ir temos iniciatoriui R. V.

                        Paveikslėliuose H. Olsono grafikai:Olsono
                        Įvairių vokalo kūrinių ir instrumentinės muzikos įrašų tyrimai rodo, kad spektras koncentruojasi žemųjų-viduriniųjų-aukštųjų dažnių ruože, o dviejose aukščiausiose oktavose (5 – 20 kHz) garso signalo lygis žymiai mažesnis.
                        Vokiečių mokslininko atliktų tyrinėjimų rezultatai grafikuose:Vokalo ir orkestrų spektrai
                        Matome, kad iki senatvės žmonės gali girdėti visokią muziką. Su amžiumi aukštųjų obertonų girdimumas bus sumažėjęs, bet didesnės įtakos tai neturi. Praradimą galima kompensuoti AD tembro reguliatoriumi, todėl rinkčiausi patirties įrankį (brandų amžių) muzikai ir įrašų atkūrimui vertinti.

                        • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                        • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                        • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                        • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                        • This reply was modified 3 months, 2 weeks ago by Belas.
                        • This reply was modified 3 months, 2 weeks ago by Belas.
                        • This reply was modified 3 months, 2 weeks ago by Belas.
                        • This reply was modified 3 months, 2 weeks ago by Belas.
                        • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                        • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                        • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                        • This reply was modified 7 months, 2 weeks ago by Belas.
                        • This reply was modified 3 months, 2 weeks ago by Belas.
                        • This reply was modified 3 months, 2 weeks ago by Belas.
                        • This reply was modified 3 months, 2 weeks ago by Belas.
                        • This reply was modified 3 months, 2 weeks ago by Belas.
                      Viewing 10 posts - 1 through 10 (of 10 total)
                      • You must be logged in to reply to this topic.